Išmanus kelias – vizija, link kurios žiūri visas pasaulis

Ateitis jau čia pat. Taip galime sakyti po gegužės 19 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusios atviros diskusijos „Išmanus kelias – realybė ar tolima ateitis?“

Diskusiją ant kelio užvedė VGTU Kelių tyrimo instituto inžinieriaus Tado Andriejausko pranešimas. Jis apžvelgė šiuo metu kelių sektoriuje pradėtas ir planuojamas taikyti technologijas. Autonominiai automobiliai, komunikuojanti kelių infrastruktūra, BIM (angl. Building Information Modeling) technologijos, saulės energiją surenkantys keliai ir dar gausus būrys naujovių leido susidaryti bendrą įspūdį koks perversmas pamažu vyksta pavyzdingai transporto sistemą vystančių šalių infrastruktūroje. Diskusijoje buvo paliesta ne tik technologijų tema, bet ir elektromobilių, inžinierių ruošimo atsižvelgiant į technologijų tendencijas, temos.

Vienas iš diskusijos dalyvių, žinomas žurnalistas Valdas Vilūnas pastebėjo jog jaunimas rinkdamasis automobilius mažiau remiasi tradiciniais kriterijais, tokiais kaip važiavimo savybės, gamintojas ar variklio galingumas. Daugeliui svarbiau jog automobilis galėtų komunikuoti su išmaniuoju telefonu.

Autonominiai automobiliai, komunikuojanti kelių infrastruktūra, BIM (angl. Building Information Modeling) technologijos, saulės energiją surenkantys keliai ir dar gausus būrys naujovių leido susidaryti bendrą įspūdį koks perversmas pamažu vyksta pavyzdingai transporto sistemą vystančių šalių infrastruktūroje.

„Lietuvos žurnalistų autoklubas 20 metų iš eilės rengia metų automobilio konkursą ir per naujų automobilių bandymo stovyklas atvažiuoja jaunimas, kuriam pagrindinis prioritetas naujame automobilyje yra kaip išmanusis telefonas prisijungia prie automobilio sistemos. Jaunimas mažiau atsižvelgia į tokius kriterijus kaip važiavimo savybės, gamintojas ar variklio galingumas“.
Žurnalistas taip pat paminėjo, kad Lietuvoje elektromobiliai labiau išplis atsiradus žymiai daugiau krovos stotelių ir kai iš Vilniaus į Palangą bus galima nuvažiuoti su vienu įkrovimu.

„Kalbant apie elektromobilius ir lietuvius, pastebėta jog lietuviams labai svarbu iš Vilniaus su vienu akumuliatoriaus pakrovimu nuvažiuoti į Palangą“ – pastebėjo V. Vilūnas.
Viena iš pradžioje pristatytų minčių – autonomiškai važiavimas valdomų vilkikų kolonoje. V. Vilūnas paminėjo, jog tokios technologijos Lietuvoje taikyti nebūtų tikslinga, nes milžiniškos apkrovos galėtų apgadinti kelio konstrukciją.„Pagalvokime, jei esant 30 laipsnių karščiui Vilnius – Klaipėda keliu pravažiuotų 7 vilkikai pakrauti po 40 tonų įdomu kas liktų iš to kelio, kai pagrindai nėra pritaikyti tokioms apkrovoms“.

Prakalbus apie apkrovas ir žalą keliams VGTU kelių tyrimo instituto direktorius doc. dr. Audrius Vaitkus akcentavo, jog Lietuvoje ilgą laiką buvo susiformavęs požiūris, kad norint užtikrinti mažesnes dangos deformacijas (pvz. provėžas) nebūtina remtis vien tik draudimais.
„Buvo toks laikas kai visuomenė kalbėjo, jog mes Lietuvoje turime kovoti su provėžomis, todėl turime daug ko neleisti. Dabar konceptą mes keičiam ir siūlom ne ko negalima daryti, o kaip reikia padaryti, kad būtų galima taikyti technologijas, apie kurias šiandien buvo kalbėta pranešime“ – teigė A. Vaitkus.

Šiuo metu, nemažas dėmesys skiriamas BIM technologijoms, apie kurias paklaustas UAB „Kelprojektas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, technikos direktorius Arvydas Čibirka teigė, jog konkursų BIM projektams bei infrastruktūrai daugės.

„Projektuoti erdvinį kelio modelį yra žymiai pigiau. Tai darome jau 8 metus. Apskritai Lietuvoje kelių, geležinkelių projektavimas pasitelkiant 3D technologijas prasidėjo prieš 8-9 metus“ – sakė A. Čibirka

„Šiuo metu situacija yra pakankamai įdomi. Galima būtų pradėti nuo to, jog BIM konkursų, tiek pastatų, tiek ižinerinių komunikacijų bei infrastruktūros projektų, daugės. Jau šiemet buvo 2, o projektuotojų asociacija rengia 3 konkursą.“

Specialistas taip pat akcentavo, jog BIM technologijų taikymas yra efektyvus būdas sumažinti projekto kainą ir išvengti klaidų.
„Projektuoti erdvinį kelio modelį yra žymiai pigiau. Tai darome jau 8 metus. Apskritai Lietuvoje kelių, geležinkelių projektavimas pasitelkiant 3D technologijas prasidėjo prieš 8-9 metus“ – sakė A. Čibirka.

VGTU Plėtros prorektorius, prof. dr. Alfredas Laurinavičius į išvardytas technologijas pasiūlė pažvelgti kitu kampu. Profesorius akcentavo, jog pirmiau reikia plėsti visą kelių tinklą.

„Visi keliai turi savybę irti, juose atsiranda duobių. Yra labai svarbu kaip greitai jie sutvarkomi. Jei lauki mėnesį ir tik tada užtaisai duobę yra viena, jei kitą rytą – tada atsiranda visiškai kitas vaizdas. Tai – kaštų problema. Paimkime Vilniaus metro idėją. Organizatorių paklausus kiek kainuos važiavimo bilietas, jie negali atsakyti, tad panaši situacija yra ir čia: ar mes, sutvarkysim kelis kelius, kurie bus pilnai automatizuoti ir paliksim neasfaltuotus 7000 kilometrų žvirkelių, ar proporcingai invetuosime į visą kelių tinklą. Įsivaizduokime situaciją – keli keliai geri, automobiliai važiuoja kaip iš fantastinių romanų, o kiti dulka. Futurismas yra sveikintinas bruožas, nes tai yra mokslo pažanga, bet kada jis ateina į gyvenimą viską įgyvendinti tampa sunkiau“ – akcentavo profesorius.

O taip pat išsirutuliojo ir kita tema – specialistų ruošimo. Žinant, kad technologijos sparčiai keičia bendrą vaizdą atsiranda specialistų ruošimo problemos, apie kurias taip pat užsiminė diskusijos dalyviai.
Doc. dr. Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas paminėjo, jog Lietuvoje tikslingiau rengti platesnės kvalfikacijos specialistus.
„Kelių katedra turi 3 magistrantūros programas ir labai sėkmingai startavome su Rygos technikos universitetu kelių tinklų inžinerijos programa. Jaunimas gali mokytis tiek Rygoje, tiek Vilniuje, anglų kalba. Iš tikrųjų įvertindamas Lietuvos poreikius esu linkęs mąstyti apie platesnės kvalifikacijos inžinierius. Mažoje šalyje mes neturime galimybės rengti siauros specializacijos specialistų“. – teigė V. Puodžiukas.

Doc. dr. Audrius Vaitkus pastebėjo, jog technologijų kaita yra ganėtinai sparti, o specialistai tiesiog nespėja greitai perimti visų pokyčių.
„Jaučiamas specialistų trūkumas, ne todėl, kad neturime kompetetingų žmonių, bet, kad technologijų kaita yra pakankamai sparti. Ir jeigu pavyzdžiui prieš du metus Europoje buvo kalbama apie intermodalumą, tai šiandien apie tai jau niekas neužsimena, nes tai yra faktas ir toliau jis važiuoja priklausomai nuo šalių išsivystymo lygio ir tik laiko klausimas, kad jis ateis į mažiau išsivysčiusias šalis“.

Jei norėtume, kad mūsų šalyje ne tik, kad atsirastų, bet ir galėtų pilnavertiųkai funkcionuoti autonominiai automobiliai, turime integruoti savo kelių duomenis į pasaulines sistemas, apie kurias kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius. Specialistas akcentavo, jog dėl Lietuvos dydžio, didžiosios pasaulio kompanijos net ir už dyką nedega noru integruoti duomenis apie Lietuvos kelius į savo sistemas.

Kelių direkcija turi labai daug duomenų, tiek apie kelius, tiek apie eismą ir tie duomenys yra labai platūs ir gana tikslūs. Ir bent šiuo metu, šių duomenų visiškai pakanka, kad galėtų funkcionuoti autonominiai automobiliai.

„Kelių direkcija turi labai daug duomenų, tiek apie kelius, tiek apie eismą ir tie duomenys yra labai platūs ir gana tikslūs. Ir bent šiuo metu, šių duomenų visiškai pakanka, kad galėtų funkcionuoti autonominiai automobiliai. Jiems net pakaktų kelių koordinačių, pagal kurias jie galėtų važiuoti. Bet mes susiduriame su rimta problema – kuomet mes su visais šiais duomenimis nuėjome pas GPS gamintojus ir pasiūlėme duomenis, jie pasakė ne. Argumentavo tuo, jog esame per maža valstybė ir jie nemato reikalo imti duomenų net ir nemokamai, nes čia nėra pakankamai vartotojų. Kelių direkcija supranta, kad yra ganėtinai keblu sukurti tokį puslapį, kokį yra sukūrusi google.“ – kalbėjo specialistas.

Apibendrinant, diskusijos moderatorius Dovydas Skrodenis kiekvieno iš dalyvių paklausė kokios technologijos artimiausiu metu galėtų būti įgyvendintos Lietuvoje. Pagrindinės, kurias paminėjo diskusijos dalyviai buvo kintamos informacijos kelio ženklų sistema, platesnis elektromobilių krovos stotelių tinklas, turto valdymo sistema, kuri padės įgalinti BIM procesų taikymą.
Atvira diskusija yra viena iš „Kelininkų dienų“ dalių. Kelininkų dienos šiais metais vyko gegužės 19-21 dienomis. Jų metu vyksta atvira diskusija/konferencija, kurios metu kalbama su kelių sektoriumi susijusia tema. Iš kart po jos vyksta ąžuoliuko sodinimas, technikos ekspozicija prie VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto. O vėliau visi vyksta į pikniką Valakampių pirmajame paplūdimyje. Šventė baigiama kasmet organizuojamu kartingų turnyru.

Comments

comments

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*