Transporto infrastruktūra: kuo tai svarbu valstybės suverenumui?

Gegužės 18 dieną Vilniaus Gedimino Technikos Universitete vyko atvira diskusija „Keliai – valstybės kraujo arterijos?“, kurios metu susitiko kelių skirtingų sričių profesionalai: tinklaraštininkai, žurnalistai, kelininkai bei kariškiai.

Renginys susidėjo iš dviejų dalių: įvedamųjų pranešimų ir atviros diskusijos. Pradžioje Marius Jatautas – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto Apsaugos Ministerijos patarėjas pabrėžė jog per pastaruosius metus įvykę įvykiai Rytų Europoje parodė, jog visi esame pažeidžiami. „2014 metais prasidėjęs karas Ukrainoje parodė grėsmę, jog mes visi esame pažeidžiami, kai šalia yra neprognozuojamas priešas“ – kalbėjo specialistas. „Valstybės gynimas yra ne tik kariuomenės, o ir mūsų visų atsakomybė. Be to iki šiol turėjome 3 stichijas, kuriose vyko karas – tai sausuma, jūra, oras. Dabar turime ir 4 frontą – tai informacinė erdvė. Ir visi mes esame to fronto dalyviai“.

Vėliau sekė Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko pranešimas. Pulkininkas leitenantas apžvelgė pastarųjų metų karinių konfliktų ir neramumų atgarsius iki 2014 metų. Kaip teigė pranešėjas, bet koks kalbėjimas apie Rusiją, kaip agresorę pasaulio bendruomenės buvo priimamas pakankamai skeptiškai. „Iki 2014 metų vakarų pasaulio valstybių, NATO valstybių, požiūris į Rusiją buvo kaip į partnerę. O nuo 2014 metų viskas ėmė keistis. Valstybė, kuri garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą dar 1995 metais, tapo tos pačios Ukrainos okupante“ – kalbėjo pašnekovas. „Rusijos federacija buvo pagauta meluojant net keletą kartų. Vienas iš tokių melų, neva Ukrainoje, Donbase bei Luganske vykstančiame konflikte nėra Rusijos pajėgų. Aš, kaip profesionalus kariškis galiu pasakyti – jeigu dabar Lietuvos kariuomenė, gautų 300 tankų, 500 pėstininkų kovos mašinų, apie 700 artilerinių sistemų, tai pirmas dalykas – visos jos stovėtų, nes mes nesugebėtume jų visų įdarbinti, antras dalykas, tai sugriautų ne tik valstybės biudžetą, bet ir ekonomiškai paliestų kiekvieną iš mūsų. Tokie dideli kiekiai technikos reikalauja priežiūros ir didelių logistikos kaštų“- pabrėžė pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.

Po pirmos dalies vyko atvira diskusija. Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas užsiminė, jog Lietuva jau dabar gyvena nedidelio, vangaus karo sąlygomis. „Propagandos atveju mes turime tiesiog prievartą ir ji yra nukreipta į žmonių smegenis. Lietuva gyvena išties kažkiek tai vangaus, bet jau karo sąlygomis.“ Kalbėdamas apie įvykius Ukrainoje, tinklaraštininkas užsiminė jog pirmos atakos buvo būtent propagandinės: „Kada vyko įvykiai Ukrainoje, tada pirmos atakos buvo propagandinės. Buvo kuriama daug „fake“ istorijų, kad žmonės ginkluojasi, kad tuoj bus pasipriešinimas prieš Maidano fašistus. O kai žmonės būdavo išgąsdinti, labai greitai atsirasdavo kažkokie „žali žmogeliukai“ su ginklais, prasididėdavo įvairių įstaigų užgrobimai“.

Kalbėdamas apie Ukrainos kelius, pašnekovas pabrėžė, jog prasti keliai buvo viena iš dedamųjų, dėl ko Ukrainos kariuomenei sekėsi žymiai prasčiau užimtose teritorijose išlaikyti Ukrainos suverenitetą. „Kelių būklė Ukrainoje buvo labai prasta. Iš tiesų Ukrainoje buvo dvi problemos: suirutė kariuomenėje, kuomet technika gedo ir jie kone savaitę taisė, kad galėtų nuvažiuoti, o kita, jog jie labai dažnai strigo keliuose. Ten kur prasidėdavo neramumai ir reikėdavo nuvykti kuo greičiau, Ukrainos kariuomenė tiesiog nespėdavo. Atvykdavo po keleto dienų ar per savaitę“.
Žurnalistas, keliautojas Vitoldas Milius paklaustas apie propagandą ir ruošimąsi kariniams konfliktams užsienio šalyse, nuramino, jog paprastiems civiliams gyventojams kariniai veiksmai beveik nepastebimi. Pastebima tik gerai veikianti propaganda. „Noriu šiek tiek nuraminti jaunus žmones – pasaulis yra atviras ir jis priima keliautojus, todėl galima keliauti beveik visur. Aš esu keliavęs per Rusiją, Sudaną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, per tas šalis, kur beveik visur yra įvardintos kaip ypatingai pavojingos. Bet šiandien jus noriu nuraminti, propaganda labiausiai matoma Rusijoje, taip, sutinku, kariniai veiksmai vyksta, bet keliautojui tai beveik nėra pastebima“- pasakojo žurnalistas.

Kitas pašnekovas Egidijus Skrodenis – Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius, paklaustas apie Lietuvos kelių būklę, paminėjo, jog keičiantis laikams pasikeitė ir žmonių poreikiai, dėl ko keliai turi atlikti naujas funkcijas ir kisti kartu su laiku. „Lietuvos kelių tinklas yra didelis ir jį reikia prižiūrėti, nes visur gyvena žmonės. Kalbant apie būklę, per kelis laikmečius pasikeitus gyvenimo būdui, išnykus kolektyvizacijai ir žmonėms persikėlus į miestus dalis kelių tapo nereikalingi, nes tiesiog jų poreikis sumažėjo“ – kalbėjo pašnekovas. „O visa tai ką mes ne tik turim, bet ir kuriam, statom, turi būti pritaikyta mūsų valstybei, tam kad žmonės galėtų čia patogiai gyventi. Mes šiuo metu peržiūrime, kaip pasikeitė keliavimo kryptys, kas mūsų laukia už 20, 30 metų“- teigė Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos vadovas.

Kalbant apie mokslinę pusę, doc. dr. Audrius Vaitkus – Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Kelių Tyrimo instituto direktorius, paklaustas ar mokslas jau yra numatęs tokių technologijų, kurios padėtų greitai suremontuoti kelius, paminėjo, jog išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV, karinės pajėgos turi atskirus padalinius, kurie užsiima specialių dangų konstravimu ir yra atskirtos nuo civilinio reguliavimo. „Labiausiai išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV, krašto apsaugos pajėgos turi specialius padalinius, kurie yra atskirti nuo civilinio reguliavimo ir naudoja skirtingą dangų konstravimo metodiką. Lietuvoje greičiausiai tokios praktikos nėra, mūsų infrastruktūra, pavyzdžiui, oro uostai, nėra pritaikyti karinėms pajėgoms. Krašto apsaugos ministerija suvokia tai ir kažkokie procesai jau vyksta“ – minėjo instituto direktorius.

Paklaustas apie galimybę karo atveju griauti infrastruktūrą, pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas užsiminė, jog šioje vietoje reikėtų glaudesnio kariškių ir kelininkų bendradarbiavimo. „Krašto gynybos atveju, valstybės gynybos planuose turi būti numatyti kokie kritiniai objektai turėtų būti griaunami, tam, kad sulėtinti priešininko judėjimą. Kadangi negaliu labai išsiplėsti, galiu tik pasakyti, jog koordinacijos su jumis [kelininkais – aut. pastaba] trūksta. Svarbiausia, jog jūsų specialistų patarimai būtų labai reikalingi ir naudingi ir, be abejonės, bendradarbiavimas finale duotų naudos visai valstybei“- kalbėjo Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas.
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas paklaustas ar Lietuvoje Nepriklausomybės metu buvo statomi platūs keliai, su mintimi, jog ateityje jie gali pasitarnauti kaip lėktuvų kilimo tūpimo takai, paminėjo, jog paskutinis tokio tipo kelio ruožas buvo tarp Šiaulių ir Palangos, kuris buvo būtent tam suprojektuotas. Be to pašnekovas pridūrė jog vėliau, vykstant kelio rekonstrukcijai, ruožas buvo susiaurintinas. „Aš vieną ruožą žinau, kuris buvo projektuotas mano senesnių kolegų, nes nuo aštuoniasdešimtų metų mes tokių nestatėme ir neprojektavome. Buvo vienas ruožas tarp Šiaulių ir Palangos, kuris buvo tam suprojektuotas, bet vėliau vykstant kelio rekonstrukcijai, ruožas buvo pritaikytas tik automobilių eismui“ – kalbėjo Kelių katedros vedėjas.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto Apsaugos Ministerijos pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė paklausta apie mobilizaciją ir veiksmų seką ir ką turėtume daryti karo atveju, pirmiausiai paminėjo jog reikia išlaikyti ramybę ir sveiką protą. „Noriu pasakyti, kad mobilizacija, tai dar nereiškia, jog yra karo padėtis. Pirmiausiai reikėtų stengtis išlaikyti ramybę ir sveiką protą – nereikia niekur bėgti ir slėptis. Svarbiausia gerai atlikti savo pareigas, nes pirmiausiai turi būti užtikrintas valstybės veiklos tęstinumas: transporto, sveikatos apsaugos sistemos ir kitos funkcijos.“ – kalbėjo pašnekovė.

2 valandas trukusi diskusija buvo puiki proga pabendrauti skirtingų sričių specialistams. Svarbiausia, jog tiek kelininkai tiek kariškiai sutarė, kad koordinacija ir bendradarbiavimas turi būti žymiai didesnis. Tai būtų naudinga valstybei ir leistų sutaupyti tiek laiko, tiek lėšų. Ši diskusija buvo viena iš Jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ organizuojamų „Kelininkų dienų“, dalių. „Kelininkų dienos“ – tai kasmetinis renginys kurio metu vyksta daug veiklų skirtų tiek studentams, tiek visiems norintiems gerai ir naudingai praleisti laiką.

Nuotraukas rasite čia:

[fbalbum url=https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1410605105643963.1073741827.369089906462160&type=1&l=8b985cbcd1]